Žmonėms yra būdingas tam tikras nusistovėjęs polinkis arba įprastas elgesio būdas. Kitaip tariant, kartojantis kontekstui, žmonės yra linkę kartoti tą patį elgesį. Suformuotas įprotis paprastai veikia automatiniu būdu: leisdamas šalia sklandžiai ir efektyviai atliekamo įprasto veiksmo, papildomai atlikti kitus veiksmus, visai nesusijusius su automatiškai vykdomais. Nepaisant šio puikaus privalumo, kuris palengvina žmogaus funkcionavimą, siekiant savęs tobulinimo ar dėl pasikeitusių gyvenimo aplinkybių pakitus poreikiams ir interesams, tenka atkreipti dėmesį į savo įpročius: juos pakeisti, kažkurių atsisakyti ar suformuoti naujus, kas labai dažnai tampa nemenku iššūkiu, ypač kalbant apie naujo įpročio įtvirtinimą.
Padėti geriau suprasti įprotį ir jo susiformavimo procesą gali Fleetwood (2021) publikacijoje pateikiama įpročio apibrėžimų analizė. Autorius įprotį apibrėžia ne kaip veiksmą ar elgesį savaime, tačiau kaip kognityvinį, susijusį su pažinimo ir mąstymo procesais, atvaizdą, kuris atsiranda, kaip atsakas į tam tikros užuominos sukeltą ar suaktyvintą veiksmą. Šia užuomina gali tapti bet kokia konteksto detalė: vieta, laikas, situacija, kiti žmonės, kūno judesys, nuotaika, skonis ar net kvapas. Tik pagalvokite apie biure sklindantį kavos ar kino teatre tvyrantį skrudintų popkornų kvapą, kurie tik įėjus į patalpą jus nuveda tiesiai prie kavinuko ar popkornais nukrautos lentynos.
Kitas įdomus dalykas yra įpročio socialinis aspektas. Dažniausiai savo įpročius laikome individualiais, asmeniniais, net laikome juos savo asmenybės dalimi, kažkuo, kas yra tik mūsų, kažkuo unikaliu, tačiau įpročiai yra neatsiejami nuo socialinių kognityvinių procesų. Šeima, žmonės su kuriais yra palaikomi tarpusavio santykiai, net žiniasklaida ar socialiniai tinklai daro poveikį mūsų įpročiams, galimybei juos keisti ir net juos formuoja. Ne gana to, ne tik aplinka veikia mus, tačiau ir mes patys sąveikaujame su aplinka labai įvairiais ir skirtingais būdais, o tai taip pat daro įtaką mūsų įpročiams. Juk mes skirtingai interpretuojame situacijas, kitų žmonių veiksmus ir net taisykles ar visuomenės normas.
Įpročio formavimas yra suprantamas kaip procesas, kuris leidžia elgesiui tapti automatišku ir besikartojančiu. Jo sudėtingumas priklauso tiek nuo žmogaus individualių savybių, tiek nuo elgsenos sudėtingumo ir kompleksiškumo. Ne mažiau svarbu ir tai, kiek žmogų supantis kontekstas yra palankus ar nepalankus naujo įpročio formavimui. Be to, kai kurie mūsų įpročiai susiformuoja nesąmoningai, dalies mes patys jau net nepastebime. Kita dalis žmogaus įpročių yra susiję tarpusavyje, sukurdami sudėtingus ir kompleksinius įpročius, kuriuos sunku greitai pakeisti kitais.
Nepaisant egzistuojančių skirtumų, yra išskiriami pagrindiniai įpročio formavimo elementai: užuomina, rutina, apdovanojimas, pasikartojimas, tikėjimas ir aplinka. Užuominos yra tarsi kibirkštys, kurios iššaukia ar paskatina įpročio pasireiškimą. Užuominos gali būti tiek vidinės (emocijos ir jausmai esamu momentu), tiek išorinės (paros laikas, vieta, sutiktas žmogus, atliktas veiksmas). Rutina yra atliekamas veiksmas, kuris atsiranda kaip atsakas į užuominą. tai -realus atliekamas elgesys, iš kurio ir susidaro įprotis. Atlygis yra tas pozityvus rezultatas ar pojūtis, kurį patiriame atlikę veiksmą. Atlygis gali būti vidinis, kaip pasiekimo, laimėjimo, pasitenkinimo jausmas, arba išorinis, o tai gali būti bet koks apčiuopiamas apdovanojimas. Jon Finn savo knygoje “The Habit mechanic” išskiria ir socialinius apdovanojimus, kurie yra siejami su kitų žmonių pozicija (pripažinimas, priėmimas ir pan.) mūsų atžvilgiu. Būtent atlygis mus skatina kartoti veiksmą ir formuoja mūsų įprotį. Tai galioja net įpročiams, kuriuos sąmoningai vertindami priskirtume prie negatyvių, nesveikų ar keliančių mums patiems žalą. Bet kuris mūsų turimas įprotis sukuria mums kažkokį pozityvų atlygį, kuris mus skatina kartoti vieną ir tą patį veiksmą, kurio trokštame nepaisant paties įpročio toksiškumo. Pasikartojimas įpročiuose iš esmės yra nenutraukiamas užuominos, rutinos ir atlygio ratas. Kuo daugiau pasikartojimo, tuo įprotis tampa stipresnis, ilgainiui nebereikalauja pastangų ir tampa automatiniu. Užuomina, rutina, apdovanojimas ir pasikartojimas sudaro uždarą įpročio žiedą, tačiau kalbant apie įpročio formavimą yra svarbu atkreipti dėmesį į savąjį tikėjimą, kad naujas elgesys virtęs įpročiu suteiks pozityvių rezultatų. Būtent tikėjimas siejamas su įpročio formavimo efektyvumu, nes tiesiogiai daro poveikį įdedamoms pastangoms kartoti tam tikrą elgesį. Ne mažiau svarbi įpročio formavimui yra supanti aplinka, nes sukūrus palankią aplinką naujos rutinos įsitvirtinimui, kai yra apgalvojamos galimos užuominos ir atlygiai, taip pat galintys kilti nepalankūs aspektai ir galimybės juos įveikti, nauja rutina daug sklandžiau taps įpročiu. Šių pagrindinių įpročio formavimo elementų supratimas ir pažinimas sudaro galimybę žmogui vystyti ir stiprinti jo trokštamus įpročius. Taip pat ir priešingai, leidžia lengviau atsisakyti įpročių, kurie nėra žmogui naudingi ir palankūs.
Vos pradėjus gilintis į būdus, kaip suformuoti naują įprotį, literatūroje galime sutikti daugybę struktūruotų modelių, kurių kiekvienas pasiūlo skirtingą prieigą ir gali būti pritaikytas skirtingo tipo įpročiams formuoti ar keisti. Charless Duhigg, BJ Fogg, James Clear, Nir Eyal, Wendy Wood, Ann Graybiel yra vieni iš dažniausiai cituojamų autorių, kurie pristatė įpročių formavimo modelius remdamiesi psichologijos ir elgsenos tyrimais. Tikriausiai nėra vieno būdo, kuris tiktų visiems įpročiams ir būtų universalus be išimties, todėl visada yra verta ieškoti labiausiai tinkamo varianto savo siekiamam įpročiui ir išbandyti pačius įvairiausius modelius.
Įpročius nėra taip lengva keisti ar tiesiog liautis veikti įprastu būdu. Dažniausiai pradėti keisti įpročius ir formuoti naujus mes turime pakankamai motyvacijos, tačiau eigoje ji išblėsta. Įpročiai, kuriuos siekiame įlieti į savo gyvenimus yra skirtingi,o jiems būdingas kompleksiškumas, jautrumas mus supančiai aplinkai. Būtent todėl yra itin svarbu aiškiai įsivardinti, kas šiame procese jums suteiks pasitenkinimo ir bus jūsų apdovanojimais šiame ilgame kelyje. Ne mažiau svarbu įvertinti, kiek pokyčiai atitinka dabarties poreikius ir interesus bei kiek jie yra aktualūs. Taip pat vertės gali suteikti savo įpročių visumos vertinimas, kas leidžia identifikuoti, ar nesieksime prieštaraujančių vienas kitam įpročių, ar teisingai nustatysime prioritetus, kam bus skiriamas didžiausias mūsų dėmesys.
Fleetwood, S. (2021). A definition of habit for socio-economics. Review of social economy, 79(2), 131-165.
留言