Besisukdami rutinose ir dūsaudami apie greitai bėgantį laiką dažniausiai esame vieno iš dviejų požiūrių šalininkai: “laikas yra pinigai” arba “pinigai yra laikas”. Pritarčiau sakantiems, kad nė vienas iš jų nėra geresnis už kitą, jei sąmoningai esame jį pasirinkę ir jis atitinka mūsų poreikius bei vertybes. Kad ir kuriuo iš dviejų požiūrių savo gyvenime besivadovautume, kiekvienas ieškome savų atsakymų į du klausimus - ką darome ir kaip tai darome? Siekdami sėkmės ir norėdami būti produktyvesni dažnas imame analizuoti savo įpročius, vieniems užklijuojame etiketę “atsisakyti”, kitiems “būtina keisti”, tretiems “geras įprotis”. Dalį jų,priskirtų taisytiniems, mes tikrai keičiame ar bent jau bandome pakeisti, bet kartais vis tiek liekame įstrigę arba labai greitai grįžtame prie seno įpročio ir vėl jaučiamės “savame darbo liūne”.
Rutinos ir elgsenos arba tai, kas yra mūsų įpročiai, be abejonės yra svarbūs siekiant tikslų. Mūsų įpročiai formuoja mūsų kasdienybę ir lemia, kiek efektyviai ir produktyviai atliekame savo darbą, nors dažnai net nesusimąstome apie juos. Kai išsiugdome gerus įpročius, galime kryptingai dirbti, lengviau priimti sprendimus ir sukurti pagreitį, kuris gali padėti mums įgyvendinti net sudėtingiausius projektus. Vienas iš pagrindinių įpročių privalumų yra tai, kad jie padeda mums nuosekliai dirbti. Kasdien elgdamiesi ta pačia tvarka, galime sukurti tam tikro ritmo ir srauto pojūtį, dėl kurio lengviau susitelkti į darbą ir įgyti produktyvią proto būseną. Tai gali būti ypač naudinga sudėtinguose projektuose, kur nuoseklumas ir dėmesys yra būtini.
Taip pat įpročiai padeda mums būti disciplinuotiems ir išlaikyti atskaitomybę. Įpročiais sukuriame atskaitomybės sistemas, kurios padeda mums susitelkti į savo tikslus ir išlikti pasirinktame kelyje. Pavyzdžiui, jei turime įprotį nustatyti konkrečius tikslus ir sekti savo pažangą jų link, labiau tikėtina, kad išliksime motyvuoti ir susitelksime į šių tikslų siekimą ilgame laikotarpyje. Įpročiai gali būti ypač naudingi, kai reikia plėtoti gerąsias praktikas. Pavyzdžiui, įprotis kiekvieną dieną pradėti nuo tam tikros rutinos, pavyzdžiui, mankštos ar meditacijos, gali padėti nustatyti pozityvų toną likusiai dienos daliai ir pagerinti bendrą savijautą. Be to, įpročių, susijusių su organizavimu ar laiko valdymu, ugdymas taip pat gali būti naudingas gerinant produktyvumą ir siekiant sėkmės. Kitas įpročių privalumas yra tai, kad jie leidžia optimizuoti požiūrį į darbą pagal mūsų unikalius poreikius ir pageidavimus, nes galime išsiugdyti įpročius, kurie būtų pritaikyti mūsų konkrečioms stiprybėms ir trūkumams. Pavyzdžiui, jeigu kovojame su atidėliojimu, galima išsiugdyti įpročius, susijusius su laiko valdymu ir tikslų nustatymu, kurie padeda mums neatsilikti ir išvengti blaškymosi.
Nors įpročiai tikrai vertingi ir gali būti naudingi siekiant tikslų, jie taip pat gali riboti ir neleisti mums prisitaikyti prie naujų situacijų ar aplinkybių, kai darbo masto ir eigos apgalvojimas gali būti naudingas suskaidant užduotis ir valdant projektus. Darbo eiga yra procesas, apimantis įvairių veiksmų ir užduočių, reikalingų projektui ar tikslui užbaigti, organizavimą ir optimizavimą. Sutelkdami dėmesį į darbo mastą ir eigą, galime nustatyti sritis, kuriose galime pagerinti efektyvumą ir produktyvumą, o prireikus koreguoti savo planus. Užuot pasikliovę griežtais įpročiais ar rutina, galime koreguoti savo darbo eigą, kad ji atitiktų kintančius darbo ar asmeninio gyvenimo poreikius. Pavyzdžiui, jei susiduriame su netikėtais iššūkiais ar kliūtimis, galime pakeisti savo darbo eigą, kad jas išspręstume, o ne būtume įstrigę savo įpročiuose beviltiškai stengdamiesi rasti kelią į priekį. Be to, darbo masto ir eigos apgalvojimas leidžia būti sąmoningesniems. Skaitydami užduotį ar projektą į mažesnius, valdomus žingsnius, galime sutelkti dėmesį į kiekvieną atskirą komponentą ir užtikrinti, kad judame link galutinio tikslo. Tai gali padėti sumažinti pervargimo ar streso jausmą, taip pat gali padėti mums išlikti motyvuotiems. Taip pat darbo masto ir eigos apgalvojimas skatina mus labiau apmąstyti ir analizuoti savo pačių požiūrį į darbą. Reguliariai vertindami savo procesus ir nustatydami tobulinimo sritis, galime nuolat tobulinti savo požiūrį ir optimizuoti produktyvumą. Tai gali lemti didesnį efektyvumą, aukštesnę darbo kokybę ir galiausiai geresnius rezultatus.
Viena geriausių girdėtų iliustracijų, kuri padeda suprasti gerai subalansuoto darbo krūvio arba darbo masto svarbą ir jo skirtumus nuo įpročių yra trumpa istorija apie kiaurą valtį. Įsivaizduokite, kad plaukiate upe valtimi ir staiga pajuntate, kad jūsų kojos šlapios, į valtį ima semtis vanduo. Jūs žinote daugybę technikų, kaip reikėtų vandenį iš valties semti. Čiumpate puodelį, vėliau imatės kibiro, gal bandote net išsemti saujomis. Visos šios technikos jums padeda laimėti laiko. Gal net pasieksite krantą, kol jūsų valtis galutinai prisipildys vandens. Gal net pabaigsime pradėtą projektą, kol nesusirgome, neperdegėme ar nepraleidome svarbių įvykių šeimoje. Visos šios technikos realiame darbiniame gyvenime yra mūsų įpročiai, kurie mums padeda “pasiekti krantą”. Bet ar nebūtų paprasčiau, jei pamačius besiskverbiantį vandenį valtyje, tiesiog užkimštumėte skylę, pro kurią jis sunkiasi? Krupščiai pasvertas ir apgalvotas darbo mastas ir eiga yra mūsų skuduras, kuris ne tik neleidžia paskandinti valties, bet ir leidžia mums pasiekti savo kelionės tikslą nešvaistant energijos nesustabdomo vandens semimui.
Sutelkdami dėmesį į darbo procesą, o ne tik į susikurtus įpročius ar rutiną, galime pakeisti savo požiūrį į darbą ir pasiekti geresnių rezultatų. Nesvarbu, ar dirbame su sudėtingu projektu, ar tiesiog bandome atlikti kasdienes užduotis, apgalvota darbo eiga gali padėti išlikti susikaupusiems, motyvuotiems ir produktyviems. Kalbant apie darbą, kuris reikalauja stipraus susitelkimo ir ilgo dėmesio išlaikymo, darbo masto ir eigos apgalvojimas galiausiai tampa svarbesniu dalyku už įpročius. Kita vertus, be gerų įpročių, kurie mums padėtų, net ir efektyviausią darbo eigą gali būti sunku įgyvendinti ilgą laiką, sukurti nuoseklumą ir atskaitomybę.
Comments