Daugelis žmonių yra labai užimti ir turi daug pareigų, tačiau vieni iš jų trykšta gyvenimo džiaugsmu, geba skirti pakankamai laiko savo sveikatai, miegui, šeimai, savo socialiniams poreikiams, o kiti jaučiasi išsibalansavę, sudirgę, nieko nespėjantys ir nuolat kažką dėl kažko aukojantys, ar turintys “pamiršti save”, kad susitvarkytų su kasdienėmis rutinomis šeimoje. Žvelgiant į pastarųjų gyvenimus labai dažnai išgirstame eilę pasikartojančių problemų ir sunkumų iš kurių pagrindiniai - stresas ir nuovargis. Šios problemos kyla, nes jiems trūksta laiko poilsiui ir saviems poreikiams patenkinti, o tai gali neigiamai paveikti tiek fizinę, tiek ir psichologinę sveikatą.
Nepakanka laiko šeimai ir draugams. Nuolat užimti žmonės gali patirti socialinę izoliaciją ir susilpninti artimus ryšius. Tai gali turėti neigiamos įtakos jų psichinei sveikatai ir gyvenimo kokybei.
Nepakanka laiko saviraiškai ir pomėgiams. Užimti žmonės dažnai neturi laiko saviraiškai ir pomėgiams, kurie yra svarbūs emociniam išgyvenimui ir gerovei.
Neefektyvus darbo ir laisvalaikio balansas. Per didelis darbo krūvis gali turėti neigiamos įtakos darbo kokybei ir produktyvumui, nes žmogus gali jaustis pavargęs ir nesugebėti susikoncentruoti.
Ir tai tik keli pavyzdžiai, ko dažnas žmogus jaučiasi stokojantis ir, kokius iššūkius bandantis įveikti. Žvelgiant į trykštančius gyvenimo džiaugsmu žmones, galima pastebėti, kad jieyra tiesiog labai produktyvūs visose savo gyvenimo srityse. Visai nesvarbu ar kalbame apie jų darbą, ar apie jų laisvalaikį, sveikatą ar laiką su šeima. Taigi, kur paslaptis? Kaip šie žmonės nepakliūna į nuolatinio užimtumo spąstus? Kas gi yra tas “sveikas” produktyvumas, kuris mums leidžia švytėti ir džiaugtis savo gyvenimu tiek darbe, tiek už jo ribų?
Terminas produktyvumas buvo pradėtas naudoti pramonės revoliucijos metu. Šiuo laikotarpiu dėl naujų technologijų ir gamybos metodų, pradėjo sparčiai augti gamyba ir atsirado poreikis apibrėžti, kaip geriausiai naudoti gamybos išteklius. Taigi, 18 a. pabaigoje Adom Smith knygoje "Tautos turtas", kurioje nagrinėjo ekonomikos augimo ir turtėjimo mechanizmus, rašė apie "darbo produktyvumą", kuris buvo suprantamas kaip sąvoka nusakanti, kiek produkcijos pagamina vienas darbuotojas per tam tikrą laiko tarpą. Šis terminas tapo populiarus ir vėliau buvo plačiai naudojamas ekonomikos ir verslo srityse.
Laiko prabėgo nemažai, tačiau ar po daugiau nei 200 metų nesame įstrigę tame pačiame produktyvumo supratime? Nedaug nutolstant nuo senojo produktyvumo supratimo, produktyvumas kartais vis dar yra nustatomas matuojant, kiek daug darbo sugebama atlikti per tam tikrą laiko tarpą arba žengiama toliau ir susikoncentruojama į tai, kiek daug vertės sugebama sukurti per tam tikrą laiko tarpą.
Daugelio darbas šiandien yra susijęs su žiniomis, kur rezultatas yra sunkiai apčiuopiamas, o produktyvumas įgauna daug platesnę ir sunkiau pamatuojamą reikšmę. Produktyvumo samprata tampa platesnė nei tik darbo kiekio ir vertės matavimas, nes dėl individualių savybių skiriasi skirtingų žmonių atliekama darbo apimtis, darbas reikalauja didesnių kognityvinių pastangų ir kūrybiško problemų sprendimo. Produktyvumas apima ir efektyvaus laiko valdymo, kokybiško darbo atlikimo, kūrybiškumo, inovacijų ir kitus aspektus, kurie prisideda prie sėkmės ir augimo. Šiandien produktyvumas yra gebėjimas kurti ir pasiekti aukščiausią vertę su minimaliomis sąnaudomis, naudojant savo žinias, įgūdžius ir technologijas.
Kadaise gamyboje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas produkcijos kiekiui, o šiuolaikinis darbas ir gyvenimas reikalauja dėmesio kokybei ir konkrečių tikslų siekimui bei jų sekimui ir matavimui. Juk kas nepamatuota, tas įgyja “atrodo, kad” pavidalą ir išbyra pro pirštus tarsi smėlis rankoje.
Produktyvumo matavimas reikalauja kitokio požiūrio nei buvo taikytas gamyboje. Dabar reikia ne tik nustatyti aiškius tikslus, tačiau ir kitus rodiklius, kurie atspindėtų bendrą sėkmę, kad neapčiuopiama taptų konkretu, išmatuojama, pasiekiama, aktualu ir aiškiai apibrėžta laike. Reguliarios veiklos apžvalgos gali būti veiksmingas būdas įvertinti produktyvumą. Šios peržiūros turėtų būti pagrįstos apibrėžtais tikslais ir rodikliais. Čia verta taikyti refleksiją ar prašyti kitų susijusių asmenų suteikti grįžtamąjį ryšį apie pažangą siekiant tikslų. Šis grįžtamasis ryšys turėtų būti konstruktyvus ir sutelktas į tobulinimo sritis, taip pat į pasiekimų pripažinimą.
Įvertinti produktyvumą gali padėti ir laiko stebėjimo įrankiai, kurie padės ne nuojauta, o konkrečia skaitine išraiška įvertinti laiką, praleistą konkrečioms užduotims ar projektams atlikti. Šie įrankiai taip pat gali padėti nustatyti sritis, kuriose praleidžiama per daug laiko arba ,atvirkščiau,skiriama jo nepakankamai. Visa tai leidžia atitinkamai pakoreguoti krūvius ir skiriamą laiką. Šių laikų projektų valdymas gali pasiūlyti įvairiausių programų ir įrankių, kurie gali padėti išmatuoti produktyvumą stebint projekto eigą ir jo užbaigimą. Šios priemonės gali suteikti įžvalgų apie darbo proceso efektyvumą, įskaitant laiką, praleistą atliekant užduotis, įvykdytus terminus ir pasiektus etapus. Gera pradžia galėtų būti net paprastame popieriaus lape fiksuojamas laikas, kuris buvo praleistas atliekant darbą ar veiklą visiško susitelkimo būsenoje, kai mes nesiblaškome žvilgčiodami į telefono ekraną, zvimbiančias muses ar, užuot susitelkę į esamą užduotį, kuriame planus ar pasiteisinimus rytojui. Matavimas ir vertinimas padeda suprasti, kiek iš tikrųjų laiko mes turime, kada turime pasakyti “gana”, o kada galime imtis naujų pasiūlymų ir iššūkių.
Žmogui reikia laiko ir galimybių pasirūpinti savimi, atsipalaiduoti, išreikšti save, pavalgyti, pasirūpinti šeima ir pailsėti. Tik taip jis gali pasiekti pusiausvyrą tarp darbinių veiklų ir asmeninio gyvenimo, o tai yra svarbu, norint išlaikyti psichologinę ir fizinę sveikatą bei gerovę.
Nuolatinis užimtumas nėra produktyvumas. Nors gamyboje buvo susitelkta į rezultato apimtį, šiandien gyvename pasaulyje, kur be paties rezultato dar svarbu kokybė, kūrybiškumas, efektyvus žinių, įgūdžių ir technologijų panaudojimas, tinkamas pasirinkimas, kada ir kokių tikslų siekiame bei tai, kaip seksime ir matuosime savo kelionę tiek darbe, tiek asmeninėse gyvenimo srityse.
Comments